Re: Tib Lub Siab Qub li 300 BC
  Home FAQ Contact Sign in
soc.culture.hmong only
 
Advanced search
POPULAR GROUPS

more...

 Up
Re: Tib Lub Siab Qub li 300 BC         

Group: soc.culture.hmong · Group Profile
Author: Tzianeng Vang
Date: Sep 18, 2008 11:48

Txawj,

Kuv zoo siab heev ua koj tau lees koj lub luag hauj lwm uas yog ib tus
Hmoob txawj thiab tshawb txog peb Hmoob li haiv tej lus thiab ntaub
ntawv.

Yog pom li koj lawm thov ho taws tsau rau peb cov tsis pom kev tsau
ntuj nyob ntawm ntug cub no thiab peb thiaj yuav mus los sib cuag
ncua...kuv twb xa ntawv cab sab rau koj ob peb zaug lawm kuv xav tias
tsis piav los koj yuav paub txog qhov peb mus caum lawm.

Thov txhob ua siab deb koj li kev pab tseem yuav muaj vam ntxiv los
ntawv kuv tus kheej thiab peb pab Hmong MN Language Group...kuv pawg
ntseeg mas ho tsis koom puas tsawg...tiam sis pawg xav, Hmong MN
Language Group no kuj sib txhawb kawg lawm.

Tiam sis thov rov muab nthuav me, me tias peb kev (proposed) xam pom
li cas lawm. Cov tias xav kom siv mus no ces yog muaj nram no:

1. Siv tus ntawv Hmoob Las Tees (RPA); yog thaum twg muab tau los siv
no xav kom muab daws npe tshiab hu ua Ntawv Hmoob Thoob Ntuj:
Universal Hmong;
2. Tus ntawv Hmoob Thoob Ntuj no yuav tsum zwm cov lus Hmoob hab lug
Moob los ua ib hom lus (Hmoob), siv cov ntsiab lus Phaj Hauj los siv
ib yam; piv txwv, zaus & zauv; siv Hmoob cov lus hais nyog thoob ntiaj
teb los hais es txhob xam tias kuv nyob Xeev ces kuv cov thiaj yog cov
lus Hmoob tseem ceeb tsim nyog xwb;
3. Tsiaj Ntawv = Alphabet, Tsiaj Ntawv Txiv = Consonant, Tsiaj Ntawv
Niam = Vowels thiab Tsiaj Ntawv Cim = Tone markers;
4. Zaus = zero thiab Zauv = Number/Math; thiab
5. Npaug = Multiplication, Faib = Division, Rho = Subtraction thiab
Ntxiv = Addition

Cov ntsiab lus tseem yuav muab los tham tom ntej no seb sawv daws yuav
pom zoo li cas yog:

1. Sau ntawv sib dho (word compound); yog yuav sau no yuav tsim cai l
cas pab txhawb kev sau ntawv sib dho; piv txwv, kwv tij = kwvtij; me
nyuam = menyuam; phooj ywg = phoojywg; puas yuav cia dho cov lus uas
tsis muaj Tsiaj Ntawv Niam thiab Cim nyob sib npuab xwb los li cas?

2. Tee cim kab ntawv sau (punctuation marks); yog yuav siv tswv yim
ntaub ntawv Askiv no peb yuav xaiv cov tee cim li cas los siv thiab
yuav tis npe li cas rau? Piv txwv, period (.), comma (,), question
marks (?), exclamation mark (!) thiab lwm lub no peb yuav muab siv li
cas thiab tis npe Hmoob li cas rau?

3. Cov ntsiab lus thiab npe xws li shapes thiab color no yuav muaj
tis npe li cas? Piv txwv, circle, triangle, rectangle, color purple,
color pink, etc...

Tej no yeej tseem vam nej sawv daws li tswv yim pab thiab thiaj yuav
mus tau...

Vam tos nej li laj lim pab txhawb...

-Txiabneeb

On Sep 18, 1:11 pm, tzexa...@msn.com wrote:
> On 18 Sep, 08:05, Hmong-Lao hotmail.com> wrote:
>
>
>
>> Phoojywg Txawjxab & zhen,
>> Neb lub tswv yim uas yuav muab tsim ib tug ntawv uas txhua tsav Hmoob
>> to taub, ib tug sau ib tug nyeem tawm thiab to taub no yeej yog ib qho
>> zoo lawm thiab. Tabsis yog ua li neb hais no ces twb tsis txawv qhov
>> Qin Shi Huang ua ne. Yog yuav ua li neb hais mas yuav tsum yog siv
>> power li Qin Shi Huag mas thiaj tau, tabsis peb tsis xav kom history
>> rov qab reqpeat lawm. Yog li ntawd, lub tswv yim no muab tso tseg.
>
>> Tam li kuv xav mas, yog nej leej twg muaj pluaj siab xav kom txhua
>> tsav Hmoob siv tib tug ntawd, ces yuav tsum propose thiab nthua tus
>> ntawd RPA no rau cov kwv tij Hmoob txua txhia lub teb chaws xwb. Yog
>> tus ntawd no tsis muaj suab txhua rau tsav Hmoob twg ces peb kho thiab
>> ntxiv rau xwb ces yeej siv tau lawm. Yog siv cov ntawd RPA no mas
>> tsoomfwv lub teb chaws twg los tsis txwv. Tabsis yog siv cov quav
>> ntawd txawv dua RPA lawm mas tej zaum yuav muaj teebmeem li qhov uas
>> peb twb tau hnov txog keeb kwm tsim ntawv Hmoob nyob rau Suavteb,
>> Lostsuasteb, Thaibteb, & Cobtsibteb. Dhau li ntawd, RPA yog ib hom
>> ntawv uas yooj yim kawm, yooj yim siv, siv thoob ntuj, siv tau yam
>> tsis thas yuav create ib qhov separate software rau ntawv Hmoob.
>
>> Kuv tsis to taub hais tias ua li cas cov Hmoob no xa nrov npe ua luaj.
>> Koj los yuav tsim koj tus ntawv; kuv los yuav tsim kuv tus ntawv. Tsam
>> no twb lig dhau heev lawm na, luag twb xub tsim tau rau peb siv ces
>> kuj cia li khaws siv xwb los pob. Leej twg tseem rhawv tau ib tug
>> ntawv tshiab npaum li cas los yeej tseem yog qog lwm tus lub tswv yim
>> los thiab xwb. Tab txawm SoobLwj Yaj cov (PhajHauj) kiag los ntshe
>> tseem yog qiv RPA lub tswv yim thiaj tsim tau thiab xwb. Vim nws cov
>> ntawv tsim tawm 6 xyoo tom qab cov ntawv Hmoob RPA lawm. Niaj Hnub no
>> peb cov uas txawj ntawv Hmoob no leej twg xav tsim ib cov ntawv Hmoob
>> tshiab los yeej tau na! Tabsis what is the point, what makes it better
>> than the current RPA? Kuv yeej tsis xam pom ib qhov txiaj ntsim uas
>> yuav los tsim ib tug ntawv tshiab rau Hmoob li, tsuas xam pov qhov
>> yuav rhuav thiab muab Hmoob faib thiab cais kom tawg ua pab ua pawg
>> ntxiv xwb.
>
>> Vvis suvd ntsuaisn hesn rhus ismplhujf ntawm Khawsrremn Hmoob RPA
>> livdawsrrevxim.
>> (qog lus Askiv tau ces lwm yam lus Hmoob yeej tsis muaj teebmeem)
>
>> HL
>
> HL,
> Koj hais koj cov lus los kuj yog lawm.  Peb yuav luag txhua tus Hmoob
> yeej hais li koj hais.  Tus neeg tsim dab tsi los yog ntshaw xav
> nrhov.  cov neeg hlub Hmoob es nrhiav tswv yim kho Hmoob es Hmoob xav
> tias nws xav nrhov no ces Hmoob thiaj pheej muab tua pov tseg.  Hmoob
> thiaj ua ib haiv neeg poob qab.
>
> Kuv pom li Zhen hais thiab.  Peb xav yuav qhov yooj yim es peb thiaj
> tsis muaj dab tsi khov.  Yog yuav hais lus Akiv ces peb cov ntawv niaj
> hnub no yog phonemic writing.  Koj hais lus li cas koj sau li ntawv.
> Kuv hais lus li cas kuv sau li ntawv.  Yog li no cov ntawv no thiaj
> tsis muaj ib yam twg uas yuav siv tau rau sawvdaws.  Koj xav tias RPA
> yuav noj tau tas nrho Hmoob cov lus, koj sim siab cov lus nram no
> saib.
>
> Hmoob:  tus tub, ib lub, dub
> Moob:  tug tug, ib lub, dlub
> Ad Hmaob: Dol (tum+g) dob (tub), ib (is) lob (lus), dlob (dlus)
> Ad Hmiaom: (taab taam), (im laan), (glaam)
> Hnub:  dail (taim+g) daib (tai), ib (i) laib (lais), dlaib (dlais)
>
> Thaum zoo li no, koj sim xav saib seb koj yuav kho RPA li cas thiaj
> haum?
>
> Kuv twb nrog cov Hmoob nyob Suav teb tham lawm.  Lawv hais tias lawv
> cov ntawv latin yeej zoo rau lawv siv kawg lawm.  Yog peb cov nyob usa
> yuav kom lawv siv peb tus ntawv RPA ces lawv yeem siv lawv cov xwb.
> Koj los yeej pom tias Hmoobdawb thiab Hmooblees twb hais lus sibze tas
> npaum no, twb kho tus RPA tsis sib haum.  Koj puas xav hais tias
> 300,000 leej yuav hais kom lawv 6,000,000 leej yuav.
>
> Hais txog ntawm txoj kev yuam kev nias li qin shi huang, kuv tsis tau
> hais tias yuav tsum ua li.  Koj xav yuam kev lawm.  Rov nyeem dua kuv
> cov lus los tau.  Kuv tsuas hais tias yog peb tsis kho peb kom haum
> ces muaj ib hnub yuav muaj tus nraud los yuam peb kho.
>
> Qhov tas nrho peb cov Hmoob no lub siab xav rau txoj kev kho tus ntawv
> Hmoob mas yog "KUV XAV..."  Tsis yog kho raws ib tug txheej hais tias
> vim cov lus yog li no mas thiaj kho li no.  Yog vim qhov "KUV XAV"
> ntag es peb thiaj li pheej hais tsis sib haum.
>
> Tzianeng,
>
> Txiabneeb thiab nws pawg ntseeg lub tswv yim los yeej poob rau kuv lo
> lus nram qab kawg  no.
>
> Yeej tsis tau muaj ib tug neeg twg uas tsim ntawv Hmoob rau Hmoob es
> yuav ua tib zoo tshuaj xyuas saib cov lus Hmoob seb zoo li cas es mam
> tsim ntawv los kom haum.  Tab tseemfwv Suav tau tshawbfawb xyoo
> 1956-7, tau ib xyoo, pawg neeg tshawbfawb txiav txim tsim 3 yam ntawv
> rau Hmoob.
>
> Lub sij hawm no, cov neeg ua paub zoo keebkwm suab lus Hmoob ces yeej
> tsis muaj pestsawg leej.  Wang Fushi yog ib tug. Kuv yog ib tug.  Yeej
> tsis muaj leej twg qhov twg lawm hos.
>
> Txawjxab
no comments
diggit! del.icio.us! reddit!